Santrauka
Publikacijoje laimingo gyvenimo esme ir tikslu laikomas Dievo pažinimas. Kelias į jį eina ne per protą, o per širdį, vidinį išgyvenimą, kančią, blaškymąsi, ieškojimą. Traktate pasitelkiami audros, šėlstančios jūros, kelionės, kalno įvaizdžiai, nemažai aliuzijų į paties autoriaus išgyvenimus, pasaulėžiūros lūžius. Svarbiausiu vedliu link Dievo laikoma siela, o esmine jos dorybe – veiklumas, arba vaisingumas. Priešinga savybė yra neveiklumas, arba nevaisingumas. Augustino pateikta laimingo gyvenimo formulė yra: per tiesą, per saiką – į Dievą ir kartu – į laimę. Saikas yra sielos išmintis, būti laimingam reiškia nejausti stokos, būti išmintingam. Dievą turi kiekvienas, kuris yra laimingas. Turėti Dievą sielose reiškia naudotis Dievu. Pabrėžiama ieškojimo ir meilės svarba. Aukščiausiu saiku laikomas Dievas kaip aukščiausia tiesa ir visiškas tobulumas. Laimingas gyvenimas yra pamaldžiai ir iki galo suvokti Dievo vedimą į tiesą.
