Santrauka
Straipsnyje aptariami kultūros sąvokos apibrėžimo keblumai, apžvelgiamos krikščionybės, I. Kanto, J. Herderio kultūros sampratos. J. Herderis pabrėžė žmonių bendravimo kultūros ypatingumą: žmonių santykių tobulėjimas esąs svarbiausias kultūros plėtros tikslas. Žmogaus savitumą apibūdina jo veiklos (raiškos) ypatybės. Ypatingą žmogaus raišką lemia jo gebėjimas pažinti. Pramoninė civilizacija tapo stimulu naujai permąstyti žmogaus savitumą. Derindamiesi prie gamtos, žmonės derinasi ir vieni prie kitų, susikuria bendravimo taisykles, žmogaus veikla įgyja kuriamąjį pobūdį. Aptariami racionalistinio ir romantinio žmogaus veiklos ir vertybinių nuostatų vertinimo aiškinimų skirtumai. Kultūros sampratos kūrėjais ir plėtotojais laikomi romantizmo atstovai, sukūrę kultūros filosofiją, pagrįstą ne moksline teorija, o filosofiniais vertinimais ir apibendrinimais. Daroma išvada, kad kultūros klausimui spręsti yra būtini duomenys, bet jų atranka jau yra vertinimų padarinys. Šiam klausimui svarbu ne tik sąvokų apibrėžimas, duomenų parinkimas, bet reikšmingas ir tų duomenų vertinimo pagrįstumas.
Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai
-
Vytautas Pivorius,
Edmundas Krakauskas,
R. Dabkus,
Naujos disertacijos
,
Problemos: T 20 (1977): Problemos
-
Edmundas Krakauskas,
Žmogaus tikroviškumas
,
Problemos: T 52 (1998): Problemos
-
Edmundas Krakauskas,
Žvilgsnis į dorovės aiškinimų raidą
,
Problemos: T 29 (1983): Problemos
-
Edmundas Krakauskas,
Filosofų veiklos baruose
,
Problemos: T 18 (1976): Problemos