Santrauka
Straipsnyje nagrinėjama pasaulinio mokslo (genetikos) plėtra, tyrimo lygių kaitos dėsningumai, mokslinio darbo vertės, šiuolaikiškumo objektyvus nustatymas, pavienio mokslininko indėlis į pasaulinio mokslo raidą. Tyrimo lygio kaitos pagrindinė priežastis yra naujo metodologinio komplekso sukūrimas, kurį sudaro nauji metodai, naujas tyrimo objektas ir gaunamos naujos žinios (arba galimybė jų gauti). Tyrimo lygiai keičiasi maždaug kas 30 metų. Nauja metodologija nėra savitikslė, ja siekiama gauti daugiau naujų žinių. Aptariami mokslo raidos laikotarpiai tarp tyrimo lygių kaitos. Mokslo darbas vertintinas teigiamai, kai atsakant į iškilusį klausimą tinkamai parenkami tyrimo objektas ir metodų rinkinys; mokslo darbas vertintinas nustačius, ar keliamas klausimas nėra jau išspręstas, ar esamas žinių lygis pateisina tokią problemą. Pasaulinis mokslas pavaizduotas kaip kylanti per tyrimo lygius tiesė. Mokslo raidos tiesė padeda nustatyti objektyvią mokslinio darbo vertę pagal darbo metodologiją.
Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai
-
Jonas Rubikas,
Tyrimo lygiai genetikoje ir geno sąvoka
,
Problemos: T 48 (1995): Problemos
-
Jonas Rubikas,
Veikiantis genomas - visuminis požymis: dabarties žvilgsnis į genetiką
,
Problemos: T 63 (2003): Problemos
-
Jonas Rubikas,
Informacinis genomas, individo ir populiacijos genomai
,
Problemos: T 61 (2002): Problemos
-
Jonas Rubikas,
Genomo politika: strategija ir taktika
,
Problemos: T 55 (1999): Problemos
-
Jonas Rubikas,
Poveikis ir atsakas biologiniuose vyksmuose
,
Problemos: T 58 (2000): Problemos