Straipsnyje nagrinėjama JAV lietuvių bendruomenės veikėjo kunigo Antano Kaupo (1870–1913) socialinės pažiūros. Jis teigė, kad tobulesnės visuomenės kūrimas turi remtis bendražmogiškosiomis vertybėmis ir neprieštarauti žmogaus prigimčiai bei jo pašaukimui. Gindamas visuomenės evoliucinės raidos idėją A. Kaupas laikėsi pažiūros, kad visuotinę gerovę galima pasiekti tik glaudžiai bendradarbiaujant įvairioms socialinėms grupėms, garantuojant visiems visuomenės nariams lygias teises ir galimybes rodyti savo sugebėjimus ir iniciatyvumą. Nuosavybės turėjimas savininkui nustato tam tikras pareigas visuomenei. A. Kaupas pripažino valstybei teisę reguliuoti įmonių veiklą, ypač darbininkų užimtumo srityje. Atmetė socialistų iškeltas gamybos priemonių suvisuomeninimo ir vienodo užmokesčio idėjas kaip neskatinančias iniciatyvos ir darbo našumo. Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą ir įtvirtinimą laikė svarbiausiu tautos uždaviniu. Jam įgyvendinti būtina visų visuomenės sluoksnių politinių partijų santarvė, pasiekiama tolerancija ir susiklausymu.
