Subjekto desubstancializacija M. Heideggerio filosofijoje
Santrauka
Straipsnyje aiškinama, kaip Heideggeris sprendžia „gyvenančio“ subjekto ontologinio statuso problemą. Pasiremdamas Kanto ir Husserlio atskleista subjekto kaip tam tikros substancijos suvokimo negalimybe, Heideggeris šiose negatyviose išvadose atranda pozityvių galimybių ir, desubstancializuodamas subjektą, supranta jo buvimą kaip „supratimą“ ir „rūpestį“. Atsisakant substancinių subjekto vaizdinių, štai-būtis kaip rūpestis atsiskleidžia esanti laikiška būtis-pasaulyje, t. y. kaip įmestis ir projektas. štai-būtis suprantama ne kaip buvojanti laike ir erdvėje, bet pats laikas kaip istoriškumas ir erdvė kaip situacija pasirodo esantys štai-būties buvimo būdai.
