Santrauka
Žmogaus būties problema prasideda tada, kada jis, pratęsdamas savo biologinę evoliuciją,pereina į kultūros plėtotės stadiją. Žmogaus požiūris į gamtą yra pirmasis jo egzistavimo kriterijus. Pažindamas gamtą, žmogus ėjo savęs pažinimo link – tai rodo filosofinės minties raida nuo kosmologijos iki antropologijos. Anksčiau egzistavęs natūralizmo principas, rodęs žmogaus priklausomybę gamtai, šiandien tapo ekologinio imperatyvo pagrindu. Kadangi kultūra yra universalus žmonijos egzistavimo ir raidos būdas, žmogaus ir gamtos santykių būdas, tai ekologiškumo principo būtina laikytis gamyboje, socialinių institutų veikloje, formuojant moralinius ir etinius idealus.
Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai
