Santrauka
Straipsnyje nagrinėjama, ar gali būti protingų automatų pačia radikaliausia prasme, t. y. ar tokios būtybės gali būti asmenys? Bandoma parodyti, kad tokia galimybė yra logiška, jei priimama ypatinga ontologinio monizmo ir epistemologiškai reikšmingo savybių dualizmo pozicijų dermė. Parodoma, kad tokios galimybės realizacija pirmiausia priklauso nuo ypatingo ontologinio įsipareigojimo šios galimybės tikrumui.
