Santrauka
Straipsnyje aptariama kultūros tyrimų genezė, pažymimos konceptualios Frankfurto kritinės mokyklos, Birmingemo kultūros tyrimų centro ir šiuolaikinių popkultūros tyrimų kontroversijos, parodoma teorinių kultūros tyrimų temų, vertybių kaita. Nuosekliau aptariama M. Horkheimerio ir Th. Adorno „Švietimo dialektika", S. Hallo kultūros tyrimų idėjos, masių kultūros ir popkultūros sampratų kontroversijos. Industrine kultūros raida apibūdinama elito ir masių koncepcijų priešprieša, o vartotojiška kultūra - jos heterotopiškumu, heterogeniškumu, subkultūrų raida. Apžvelgiama subkultūrų plėtra nuo rezistencijos simbolių akcentavimo iki grynųjų stiliaus žaidimų ir pagaliau iki prieštaringas, polisemantiškos šiuolaikinės popkultūros tėkmės (flux). Straipsnyje remiamasi poststruktūralistinės, postmodrnístinės filosofijos ir postkolonijinės kritikos kategorijomis.
Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai
