Straipsnyje supažindinama su Newcombo problema, kuri parodė klasikinės sprendimų teorijos vidinį prieštaringumą. Ji iškyla, kai du racionalaus pasirinkimo principai - dominavimo taisyklė ir sąlyginės laukiamosios naudos maksimizavimo taisyklė - pateikia vienas kitam prieštaraujančius atsakymus į klau simą, kokio veiksmo pasirinkimas yra racionalus. Tai situacijos, kai veikėjas turi pasirinkti veiksmą, kuris yra gera naujiena, kad egzistuoja veikėjo trokštama pasaulio būsena - tokia, kad pasirinktas veiksmas jos atsiradimui negali turėti priežastinės įtakos; ar kitą veiksmą, kuris yra bloga naujiena, kad egzistuoja veikėjo nepageidaujama pasaulio būsena - tokia, kad jos veikėjas taip pat negali pakeisti, tačiau tas veiksmas turi ir nedidelės vertės pozityvią pasekmę. Praktiškai svarbiausias „njukombiškų' situacijų atve jis yra kalinio dilemos tipo situacijos. Svarbiausias diskusijų apie Newcombo problemą rezultatas yra kauzalinės sprendimų teorijos - klasikinės (evidencinės) sprendimų teorijos alternatyvos - atsiradimas. Dažniausiai nagrinėjami Newcombo situacijos pavyzdžiai paradoksalūs tuo, kad bendra nuo veikėjo nepriklausomų pasaulio būsenų ir jo pasirinkimų priežastis yra jo paties racionalumas. Amerikietiškas klausimas toks: kodėl veikėją, kuris nuolatos gauna prastesnius rezultatus, turime laikyti racionaliu?
