Santrauka
Straipsnyje aptariamos literatūros mokslo metodologijos problemos: kūrinių interpretavimo, vertinimo principai, kritikos subjektyvumo-objektyvumo problema. Aptariama J. Lotmano kūrinio suvokimo koncepcija. Struktūriniu požiūriu materialus, tipografiškai surinktas tekstas nėra vienintelis meninės analizės objektas. J. Lotmanas griežtai atsisako tapatinti tekstą ir meno kūrinį. Tekstas jo nuomone, yra vienas svarbiausių meno kūrinio komponentų, bet meninis efektas kyla gretinant tekstą su sudėtingu gyvenimiškųjų bei idėjinių-estetinių vaizdinių komplesu. J. Lotmanas skyrė vidinę teksto sandarą, arba vidinius teksto ryšius, ir teksto ryšius su aplinka, arba užtekstinius ryšius. Atskleidus naujus teksto ryšius su kontekstu, keičiasi ir imanentinė teksto struktūra. Straipsnyje skiriamas literatūros kritikos pirmasis, hipotezės kūrimo etapas – tai išankstinio žinojimo primetimas naujam tyrimo objektui, Antrasis, analizės, etapas, yra hipotezės tikrinimas – gaunami pirmieji argumentai, patvirtinantys aprašymo adekvatumą. Aptariama kritiko metodikos tinkamumo problema. Nuolatinis tekstų perinterpretavimas yra literatūrinio teksto gyvavimo forma.
Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai
