Santrauka
Straipsnyje analizuojamas subjektyvių ir objektyvių aplinkybių susipynimas dorovėje. Ši samplaika nagrinėjama remiantis požiūriu, kuris pripažįsta paprotinį dorovės pobūdį. Materializmo požiūriu, žmonių poelgių pagrindas yra objektyvaus pobūdžio materialios žmonių gyvenimo aplinkybės. Teigiama, kad dorovė pirmiausia pasireiškia kaip papročiai, kurie reguliuoja žmonių santykius. Tokios palyginti su papročiais abstrakčios sąvokos kaip „gėris“, „blogis“ ir panašios sukuria pernelyg bendrą dorovės vaizdinį. Papročiai išreiškia esamą, visuomenėje paplitusią dorovę. Bendravimo papročiais išsakomos dorovinės žmonių pažiūros, jų galvosena. Papročių, reguliuojančių žmonių santykius socialistinėje visuomenėje, tyrimas, glaudesnis sąryšis su kitais papročius tiriančiais mokslais yra svarbus marksistinės etikos uždavinys. Toks dorovės aiškinimo būdas padeda tiksliau spręsti apie jos vaidmenį atsirandančiomis naujomis visuomeninėmis žmonių gyvenimo aplinkybėmis.
Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai
-
Vytautas Pivorius,
Edmundas Krakauskas,
R. Dabkus,
Naujos disertacijos
,
Problemos: T 20 (1977): Problemos
-
Edmundas Krakauskas,
Žmogaus tikroviškumas
,
Problemos: T 52 (1998): Problemos
-
Edmundas Krakauskas,
Žvilgsnis į dorovės aiškinimų raidą
,
Problemos: T 29 (1983): Problemos
-
Edmundas Krakauskas,
Filosofų veiklos baruose
,
Problemos: T 18 (1976): Problemos