Pažiūra į kapitalizmą ikikariniuose A. Maceinos ir P. Jako raštuose

Santrauka

Straipsnyje tiriamos Lietuvos katalikiškųjų modernistų (A. Maceinos ir P. Jako) pažiūros į kapitalizmą. Buržuazinės Lietuvos klerikalai kapitalizmą laikė visų pirma ūkine sistema, neprieštaraujančia žmogaus prigimčiai. Jie pripažino, kad ši sistema netobula, manė, kad būtina ją tobulinti. Siūlomos reformos apsiribojo išorinėmis ūkinėmis priemonėmis, faktiškai turėjo vieną tikslą – sušvelninti kapitalistinius santykius, o jų neigiamus padarinius kiek galima sumažinti. Katalikiškieji modernistai žmogų laikė dvasine būtybe, kuri realizuoja save kūrybiniais aktais: pati gamyba yra žmogiškosios dvasios aktas. Darbe realizuojama žmogaus dvasios kokybė, kuri nulemianti ir gamybos pobūdį, todėl ūkinis, materialinis gyvenimas turi būti pajungtas aukščiausiems gyvenimo tikslams, o žmogaus dvasia neturėtų jam vergauti. Aptariamas prekių naikinimas kapitalistinės gamybos sąlygomis. Katalikiškieji modernistai išnaudojimą suprato ne kaip klasinių santykių, o kaip žmogiškojo egoizmo, kiekio gausinimo rezultatą. Technikos pasiekimų panaudojimas gamyboje skatina dar didesnį darbininko asmenybės pavergimą. Jie teisingai nurodė, kad pelno gamyba lemia asmenybės dehumanizavimą.