Straipsnis skirtas istoriškumo principui aptarti. Šis principas sietinas su materialistinės dialektikos išskyrimo principu – kad reiškinys galėtų būti paaiškinamas, jis turi būti išskiriamas iš kitų reiškinių, apibūdinama jo vidinė sandara. Marksistinėje istoriografijoje iškeltas uždavinys – nušviesti, kiek galima, visų Žemės kraštų istoriją, taigi būtina gilintis į kiekvieną kraštą atskirai, aiškinti atskiro krašto istorijos ypatybes. Taip galima sukurti bendresnį, platesnį istorijos vaizdą. Aptariamas visuotinio reiškinių sąryšio principas materialistinėje dialektikoje. Marksizmo pradininkai išaiškino pasikartojančius sąryšius tarp materialaus, ekonominio ir dvasinio gyvenimo reiškinių įvairiais žmonių istorijos tarpsniais, atskleidė visuomenės raidos dėsningumus. F. Engelsas, aiškindamas žmogaus raidos, tikrovės pažinimą, gilinosi ir į karybos sritį ir šios srities žinias panaudojo bendriems žmonių visuomenės supratimo klausimams pagrįsti. Kai kurie buržuaziniai istorijos filosofai neigia konkrečios istorijos reikšmę visuotinio sąryšio principui pagrįsti. Tikslesnis, rišlesnis žmonių istorinės raidos tyrimas yra viena iš esminių sąmoningumo ugdymo prielaidų.
