Santrauka
Straipsnyje nagrinėjama mokslo žinių informatyvumo samprata K. R. Popperio filosofijoje. Informatyvumo analizė leidžia nustatyti daugelį mokslo žinių funkcionavimo loginių sąlygų, atskleisti mokslo teorijų turinio raidos dėsningumus. Analizuojama K. R. Popperio falsifikacijos procedūra. Pateikiamas redukcijos paradoksas: bendros empirinės hipotezės ir jos atskiro atvejo falsifikabilumo laipsniai yra nepalyginami. Nagrinėjamas hipotezės empirinio ir loginio turinio santykis. Falsifikabilumo laipsnį, kaip hipotezės empirinio turinio matą, K. R. Popperis sieja su logine tikimybe. Straipsnyje ši falsifikabilumo samprata vadinama aprioriniu falsifikabilumu, o su ja susijusi informatyvumo samprata – aprioriniu informatyvumu. Artumas tiesai laikomas poperiškuoju aposteriorinio informatyvumo kriterijumi. Jis susijęs su hipotezės empiriškai patvirtintu turiniu. Teigiama, kad artumo tiesai kriterijus yra logiškai ydingas: juo remiantis palyginti galima tik tokias teorijas, kurių bent viena yra tikrai teisinga. Ydinga yra ir kiekybinė artumo tiesai versija: nėra aišku, kaip apskaičiuoti tikimybes, o nežinodami jų reikšmių, negalime apskaičiuoti jų artumo tiesai mato.
