Liaudininkai visuomenės teorija marksizmas kapitalizmas demokratija
Kaip cituoti
Kriščiūnas, E. (1984) “Liaudininkų visuomenės raidos teorija ir jos marksistinė kritika Lietuvoje (1917-1940)”, Problemos, 31, pp. 69–76. doi:10.15388/Problemos.1984.31.6451.
Liaudininkų visuomenės raidos teorija ir jos marksistinė kritika Lietuvoje (1917-1940)
Santrauka
Straipsnyje apžvelgiama liaudininkų visuomenės raidos teorija ir jos marksistinė kritika Lietuvoje 1917–1940 metais. Liaudininkai visuomenę traktavo kaip daugiau ar mažiau harmoningą socialinį organizmą. Socialinės politikos srityje liaudininkai pasisakė už socialines reformas, užtikrinančias darbininkams žmoniškas pragyvenimo sąlygas. Laikydami privatinę nuosavybę objektyvia visuomenės pažangos ir gerovės sąlyga, jie pagrindinį dėmesį skyrė teisingam turtų paskirstymui ir kooperacijai. Gindami ir propaguodami buržuazinės demokratijos laisves, liaudininkai kartu pripažino jų nepakankamumą socialiniam teisingumui įgyvendinti. Dėl to kartu su politinės demokratijos lozungais jie kėlė ir ekonominės demokratijos reikalavimus. Liaudininkų teorijoje valstybės demokratiniai institutai buvo suvokiami kaip nepriklausomi nuo gamybinių santykių ir net formuojantys ekonominę visuomenės struktūrą. Lietuvos marksistai nepateikė išsamios ir visapusiškos liaudininkų teorijos kritikos. Atskirus šios teorijos teiginius kritikavo tik Z. Angarietis, kiti marksistai apsiribojo liaudininkų politinės veiklos kritika.
