Straipsnyje nagrinėjama postpozityvizmo filosofijos atstovo P. Feyerabendo mokslo statuso ir vertės samprata. Teigiama, kad P. Feyerabendas priėjo išvados, jog mokslas šiuolaikinėje visuomenėje užima jam nederamai reikšmingą vietą ir pasiūlė atskirti mokslą ir valstybę. Nors mokslas praktiniu požiūriu yra efektyvus, tai nėra pakankamas pagrindas mokslo vaidmeniui absoliutinti. Mokslas nėra ir autonomiškas: jis yra istorinė pažinimo pakopa ir neišvengiamai susijęs su kitomis pažinimo formomis. Istoriškai rekonstruojant problemą straipsnyje atskleidžiama, kad P. Feyerabendo pozicija pagrįsta mokslinio ir vertybinio požiūrių tariama priešprieša. Autorius parodo, kad P. Feyerabendo iškelta problema turi ir realią reikšmę – išreiškia mokslo kultūrinio įprasminimo nepakankamumą. Daroma išvada, kad mokslo kultūrinio reikšmingumo problema gali būti išspręsta tik pagrindus pažintinę mokslo vertę – rekonstravus mokslo raidą kaip pažinimo pažangą.
