Santrauka
Straipsnyje nagrinėjami lietuvių literatūros tyrinėtojo Kosto Korsako meniškumo sampratos gnoseologinis ir formalusis aspektai, atskleidžiama jų sąveika bei praktinio taikymo, vertinant literatūros meno reiškinius, ypatumai. K. Korsako meniškumo sampratos esminis principas yra požiūris, kad meniška yra tai, kas teisinga. Tiesa suvokiama materialistiškai – kaip realaus gyvenimo tiesa. Meniškiausias yra realistinis vaizdavimas – tai toks kūrybos metodas, kai tiesa apie gyvenimą perteikiama vaizdais, daugiau ar mažiau adekvačiais objektyviems tikrovės reiškinių santykiams ir formoms. Gnoseologinę nuostatą K. Korsako meniškumo sampratoje papildo formalieji kriterijai, išplaukiantys iš formos kaip tiesioginės tiesos išraiškos supratimo. Pasisakydamas prieš formos perdėtą vertinimą, vedantį į formalizmą ir tuščią stilizavimą, K. Korsakas pabrėžia turinio ir formos vienybės svarbą. Organiška turinio ir formos harmonija pagrindžia kūrinio vieningumą, paprastumą, natūralumą, gyvumą bei kitas jo meniškumo savybes.
Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai
-
Dalia Švambarytė,
Georg Forster in Vilnius: Reverberations of the great age of ocean navigation
,
Acta Orientalia Vilnensia: T 10 Nr. 1-2 (2009): Acta Orientalia Vilnensia
-
Galina Miškinienė,
The development of Turkic studies at Vilnius University
,
Acta Orientalia Vilnensia: T 10 Nr. 1-2 (2009): Acta Orientalia Vilnensia
-
Eglė Mažulytė,
Monika Skerytė-Kazlauskienė,
Jonas Eimontas,
Danutė Gailienė,
Neringa Grigutytė,
Evaldas Kazlauskas,
Trijų kartų Lietuvos gyventojų trauminės patirties sąsajos su psichologiniu atsparumu ir optimizmu
,
Psichologija: T 49 (2014): Psichologija