Straipsnyje aptariamas moralės ir socialinių procesų santykis. Moralė yra sudėtinė, integruota tam tikros socialinės grupės ar visos visuomenės, kaip funkcionuojančios sistemos, dalis. Vienas iš būdų, pagal kurį galima nustatyti tam tikrus socialinio gyvenimo skirtumus, – tai moralinio žodyno ir realaus moralinio elgesio palyginimas. Iš moralės prigimties išplaukia tai, kad atsiranda galimybė dvejopai aiškinti moralės ir socialinės tikrovės santykį. Straipsnyje taip pat teigiama, kad moralės normų turinys priklauso ne tik nuo skirtingų tautų ir epochų socialinio konteksto, bet ir nuo konkrečių socialinių santykių praktikos. Socialinių santykių visumoje galima skirti įvairius jų pjūvius: tai ir betarpiški kasdieninės buities santykiai, ir žmonių dalyvavimas didesnių grupių gyvenime. Apžvelgiama moralė skirtingų istorijos epochų socialiniame kontekste, pradedant senovės Graikijos valstybėmis-poliais, Romos imperija, tęsiant Europos viduramžių feodalinių santykių kontekste, baigiant kapitalistinėmis ir socialistinėmis šalimis. Aptariama, kodėl kapitalizmas griauna papročius ir paprotinę moralės sąmonę, nors tai neleidžia teigti, kad kapitalistinėse šalyse nyksta moralė.
