Pažiūra į socializmą A. Maceinos ir P. Jako darbuose
Santrauka
Straipsnyje marksistinės metodologijos pagrindu vertinamos lietuvių buržuazinių katalikybės modernistų A. Maceinos ir P. Jako pažiūros į socializmo mokslinę teoriją ir praktiką. Kritikuojamos jų pastangos socializme į pirmą vietą iškelti ne socialinius-ekonominius santykius, bet pasaulėžiūrinius ir psichologinius momentus, kuriuos jie mėgino paversti socialinį teisingumą lemiančiais veiksniais. Socialinio teisingumo principų įgyvendinimą jie siejo ne su nuosavybės formos pakeitimu, bet su asmenybės dvasiniu tobulėjimu, religinio nusiteikimo ugdymu, stengėsi išsiaiškinti socializmo nesutaikomumo su religija priežastis. A. Maceina teigė, kad klasinis antagonizmas turi ne tik ekonomines, bet ir psichologines priežastis. Jis pernelyg išplėtė ir pervertino buržuazinio egoizmo poveikį darbininkijai. Jie nesuprato visuomenės socialinio-ekonominio vystymosi dėsningumų, jiems suteikė religinę prasmę. Nors A. Maceina ir P. Jakas, kaip ir Vakarų Europos katalikybės modernistai, kategoriškai neneigė socializmo, polemizavo su juo, tačiau tai atliko labiau iš istorinės realybės baimės nei iš simpatijų socializmui. Iškraipytai vaizduodami socializmą jie gynė kapitalistinę santvarką.
