Santrauka
Straipsnyje nagrinėjama skaičių ir muzikos logikos vienovė. Teigiama, kad žmogus, aktyviai siekdamas reikalingos informacijos, visada stebimus reiškinius logiškai diferencijuoja ir integruoja. To proceso prielaidos jau slypi dirgiklių jutiminėje diferenciacijoje ir integracijoje. Kiekybiniai jutiminės ir loginės diferenciacijos bei integracijos rezultatai gali būti abstrahuoti nuo žmogaus praktinių poreikių. Kiekybinis aiškinimas, atskleidžiantis pojūčiams neprieinamus santykius, negalimas be viena kitą papildančių ir viena su kita susijusių kategorijų „lygu“, „daugiau“ ir „mažiau“. Kiekybinę loginę diferenciaciją ir integraciją galima pavadinti mąstymo dualumu. Sąmonėje ji gali pasireikšti tik vienu iš minėtų aspektų, t. y. arba kaip loginė diferenciacija (dalies išreiškimas per vienetinę visumą), arba kaip loginė integracija (visumos išreiškimas per vienetinę dalį). Skaičių logika ir muzikos logika skiriasi savo taikymo sritimi, metodais ir tikslais. Mąstymo dualumas yra tas pagrindas, kuriuo paaiškinamos tiek skaičių, tiek muzikos logikos formalios savybės.
Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai