Santrauka
Remiantis matematinės algoritmo sąvokos analize, nagrinėjami mokslinių problemų išsprendžiamumo gnoseologiniai aspektai. „Neišsprendžiamos“ problemos nėra žmogaus proto ribų bei galimybių rodiklis, jų neišsprendžiamumo įrodymas yra padarinys to, jog protas atrado tokius gilius dėsningumus, kurių atžvilgiu ankstesnės premisos pasirodė esančios nepagrįstos. Nagrinėjama „neišsprendžiamumo problemos“ sąvoka, kuri susiklostė dabartinėje matematikoje. Masinės problemos sąvoka turi fundamentalią metodologinę bei gnoseologinę reikšmę. Kiekvienam mokslui būdingas siekimas pereiti nuo paskirų faktų aprašymo bei paskirų užduočių sprendimo prie formulavimo bei sprendimo masinių problemų, apimančių kiek galima platesnę klasę tų tikrovės reiškinių, kurie aprašomi tame moksle. Aptariama viena žinomiausių masinių problemų matematikoje – D. Hilberto dešimtoji problema. Algoritminio neišsprendžiamumo teoremos rodo, kad matematika neredukuojama į algoritmų sudarymą, jog pažinimo procesas negali būti iki galo automatizuotas. Šiuolaikiniu požiūriu, būtų pageidautina kuo didesniam masinių problemų skaičiui rasti formalius sprendimo būdus.
Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai
-
Dalia Švambarytė,
Georg Forster in Vilnius: Reverberations of the great age of ocean navigation
,
Acta Orientalia Vilnensia: T 10 Nr. 1-2 (2009): Acta Orientalia Vilnensia
-
Galina Miškinienė,
The development of Turkic studies at Vilnius University
,
Acta Orientalia Vilnensia: T 10 Nr. 1-2 (2009): Acta Orientalia Vilnensia
-
Eglė Mažulytė,
Monika Skerytė-Kazlauskienė,
Jonas Eimontas,
Danutė Gailienė,
Neringa Grigutytė,
Evaldas Kazlauskas,
Trijų kartų Lietuvos gyventojų trauminės patirties sąsajos su psichologiniu atsparumu ir optimizmu
,
Psichologija: T 49 (2014): Psichologija