Santrauka
Straipsnyje siekiama apžvelgti pagrindines utopijų rūšis ir pamėginti tipologizuoti socialines utopijas bei aptarti būdingiausius utopijos sampratos aspektus. Šiai sąvokai dažnai suteikiama svajonės, chimeriško kūrinio, kur nesiskaitoma su faktais, nerealaus projekto reikšmė, taip pat socialinės utopijos suvokiamos ir kaip pažiūrų sistemos, pagrįstos esamų socialinių santykių priešpriešinimu kokybiškai kitokiems santykiams, adekvačiau atspindintiems žmonių reikmes. Utopijas galima skirstyti pagal jų santykį su socialinių klasių, grupių bei sluoksnių aspiracijomis (vergvaldžių, valstiečių, buržuazijos, proletariato ir kt. utopijos), pagal pagrindinę jų autorius dominančią problemą (pvz., utopinis socializmas). Dar skiriamos eskapistinės, herojinės, vietos, laiko (retrospektyvinės ir perspektyvinės), metafizinės (racionalistinės), sektos (vienuolyno), politinės utopijos bei antiutopijos. Bendras visų utopistų bruožas – įsitikinimas, kad visuomenei pertvarkyti būtina sukurti ar surasti tokią žmonių grupę, kurios gyvenime dominuoja visai visuomenei būtinas, bet jai dar svetimas, nežinomas idealas.
