Santrauka
Straipsnis skirtas visuomenės politinių ir teisinių institutų statuso sampratoms apžvelgti. Tomas Akvinietis teigė, kad politinė valdžia ir valdymo organai yra žmonių sukurti institutai, ir tik per prigimties pradus, esančius juose, remiasi amžinaisiais Dievo proto įstatymais. Naujaisiais laikais susiformavo požiūris, kad esamas visuomenės ir valstybės sutvarkymas yra atsitiktinis, todėl nenatūralus ir netinkamas, taip įsigali sutarties teorija, pagrįsta prigimtine žmonių lygybe. Prieš tokį požiūrį pasisakė G. Hegelis teigdamas, kad valstybė yra dorovinės idėjos tikrovė. K. Marxas teigė, kad politinė veikla bus tuo efektyvesnė, kuo labiau ji išreikš objektyvius visuomenės raidos poreikius, būtent materialių santykių raidos poreikius. Ši teorija nurodo, kaip galima išaiškinti žmonių veiklos efektyvumo pagrindus ir surasti objektyvų kriterijų institucinei veiklai įvertinti. Daroma išvada, kad moksliškai paaiškinti istoriją, kaip tikslingos žmonių veiklos procesą, galima tik skiriant du to proceso aspektus: institucinės veiklos formas ir jų objektyvų turinį.
Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai
-
Gema Jurkūnaitė,
Istorinis procesas ir jo teorinės rekonstrukcijos
,
Problemos: T 34 (1986): Problemos
-
Gema Jurkūnaitė,
Menas, laisvalaikis ir rekreacinė kultūra
,
Problemos: T 19 (1977): Problemos
-
Gema Jurkūnaitė,
Fakto problema istorijoje
,
Problemos: T 24 (1979): Problemos
-
Gema Jurkūnaitė,
Tikslingos žmonių veiklos objektyvus būtinumas ir laisvė
,
Problemos: T 12 (1973): Problemos
-
Gema Jurkūnaitė,
Apie teisinės sąmonės vaidmenį
,
Problemos: T 42 (1990): Problemos
-
Gema Jurkūnaitė,
Mokslinis visuomeninių procesų įvertinimas
,
Problemos: T 11 (1973): Problemos
-
Gema Jurkūnaitė,
Metodologinės vertybių teorijos problemos
,
Problemos: T 23 (1979): Problemos