Santrauka
Straipsnyje nagrinėjamas Lietuvos katalikų klerikalų plėtotas antikomunistinis blogio supratimas. Ši koncepcija rėmėsi tradicine objektyviojo idealizmo dvasinių vertybių interpretacija, neigė realius žmogaus poreikius. Panreligiškumas tapo metodologiniu postulatu ateistinio komunizmo moraliniam pasmerkimui, materialistinio istorijos supratimo neigimui. Siekdami išvengti prieštaravimo tarp Dievui priskiriamų visagalybės, gėrio, teisingumo atributų ir realaus blogio, klerikalai antikomunistai absoliutino valios laisvę ir kaltino žmogų dėl blogam naudojamos valios laisvės, tarnavimo velniui. Eschatologijos koncepcija tarnavo tikinčiųjų laisvos valios kontrrevoliucinei orientacijai. Eschatologinio pasaulio galo laukimas, dirbtinai sukeltas tikinčiųjų pesimizmas vertė žmones galvoti apie pomirtinį gyvenimą ir aktyviai kovoti su komunistiniu blogiu. Komunistai laikyti žiauriais sadistais, masinio teroro šalininkais. Kaip ontologinė-teologinė, taip ir moralinė gėrio ir blogio santykio problema, jos traktavimas, dėl religinio moralės supratimo liko logiškai prieštaringa. Idealistinė aksiologija moksliškai analizuoti gėrio ir blogio problemas pasirodė esanti nepajėgi.
