Lietuvos ir Baltarusijos filosofijos istorijos metodologijos problemos

Santrauka

Straipsnyje aptariamas mokslinio filosofijos istorijos tyrimo teorinių ir metodologinių principų, suformuluotų marksizmo-leninizmo pradininkų veikaluose, taikymas Baltarusijos ir Lietuvos filosofijos istorijos tyrimuose. Teigiama, kad remiantis šiais principais, reikia išnagrinėti nuo seniausių laikų išlikusius Baltarusijos ir Lietuvos rašytinius šaltinius ir įvairių mąstytojų kūrybą, kad būtų galima atkurti minties istoriją, jos vystymosi bendrus ir specifinius dėsningumus. Gimininės ir gentinės santvarkos religija savo demokratiškumu nebepatenkino besiformuojančios viešpataujančios feodalų klasės interesų ir buvo pakeista krikščionybe (Baltarusijoje – X a., o Lietuvoje – keturiais amžiais vėliau). Baltarusijos ir Lietuvos istorikai turėtų metodologiškai teisingai išspręsti tokį klausimą, kaip ištirti daugiau kaip 200 knygų, kurios buvo išleistos nuo knygų spausdinimo pradžios (XV a.) ir kurios buvo paplitusios visoje Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Teigiama, kad filosofijos istorikai pasielgtų neteisingai, apeidami šioje literatūroje išdėstytas filosofines idėjas, atspindinčias tomistų, škotistų, realistų, nominalistų, averoistų, mistikų ir kitų krypčių tarpusavio kovas.