Santrauka
Straipsnyje teigiama, kad darbininkų nuovargio sociologinis tyrimas yra paprastas darbo intensyvumo matavimo metodas. Greta psichofiziologinių darbo intensyvumo matavimo metodų jį galima plačiai taikyti įmonėse, normuojant darbą ir sprendžiant kitus darbo sąlygų gerinimo klausimus. Straipsnyje remiamasi VU Sociologinių tyrimų laboratorijos darbuotojų 1968 metais atliktos dešimties lengvosios pramonės įmonių darbininkų apklausos duomenimis. Tyrimai parodė, kad subjektyvus nuovargio rodiklis (paties darbininko vertinimu) iš esmės sutapo su objektyviais nuovargio rodikliais, apskaičiuotais psichofiziologiniais metodais. Lytis ir amžius veikia darbininkų nuovargį ir todėl diferencijuoja darbininkų darbo sąlygas. Atlikdamos vienodą su vyrais darbą moterys labiau nuvargsta, vadinasi, jų darbas reliatyviai yra intensyvesnis. Darbininkų nuovargiui turi įtakos ir visas gamybos sąlygų kompleksas: darbo sunkumas, higieninės sąlygos, santykiai kolektyve, normų įvykdymo sunkumas, darbo ritmingumas ir kita. Didžiausią įtaką nuovargiui turi darbo sunkumas ir higieninės sąlygos, mažesnę – likusios sąlygos.
Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai