Friedrich Engels Eugenijus Meškauskas J. Galvydis K. Navickas Bronislovas Genzelis
Kaip cituoti
Šliogeris, A. (1971) “F. Engelso idėjinis palikimas ir dabartis (tarpinstitucinės filosofų mokslinės konferencijos apžvalga)”, Problemos, 7, pp. 5–13. doi:10.15388/Problemos.1971.7.5805.
F. Engelso idėjinis palikimas ir dabartis (tarpinstitucinės filosofų mokslinės konferencijos apžvalga)
Santrauka
1970 m. lapkričio mėnesio 28 d. sukako 150 metų, kai gimė Friedrichas Engelsas. Šiai datai pažymėti Vilniaus Valstybinio V. Kapsuko universiteto visuomeninių mokslų katedros surengė mokslinę konferenciją, buvo perskaityti penki pranešimai apie F. Engelso teorinį palikimą. E. Meškauskas nagrinėjo Engelso požiūrį į filosofiją kaip mokslą šiuolaikiniame viso mokslo specializacijos lygyje teigdamas, kad marksizmas yra ne tik nauja materialistinė filosofinė teorija, bet ir nauja filosofijos kaip mokslo koncepcija. J. Galvydis apžvelgė Engelso įnašą į istorijos mokslą, pabrėžė keletą momentų, kurie leido išplėsti ir patobulinti istorinio tyrimo metodologiją, pritaikius materialistinio istorijos supratimo principus. K. Navickas nušvietė mokslinio socializmo pradininkų pažiūras į komunistų partijos vaidmenį. B. Genzelis nagrinėjo marksistinės filosofijos istorijos metodologijos aktualias problemas. L. Kapočiaus pranešimas „F. Engelso idėjos ir JAV lietuvių darbininkų veiklos pradžia“ buvo skirtas marksizmo idėjų plitimui lietuvių išeivijoje XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje.
