Georgas Hėgelis, žmogus ir filosofas

Santrauka

Straipsnyje pristatomi vokiečių klasikinės filosofijos atstovo Georgo Hegelio (1770–1831) gyvenimo ir kūrybos svarbiausi bruožai. Teigiama, kad reikia skirti G. Hegelio idealistinę sistemą ir dialektinį metodą. Jo filosofijos išeities taškas yra sąvoka, mintis, protas. Ta sąvoka vadinama absoliutine idėja. Tai sudievinta sąvoka, kuri, reikšdama visos žmonijos protą, žinojimą, yra šalia žmogaus. Egzistuodama objektyviai, idėja yra visos esamybės, gamtos ir dvasios pradžia bei kūrėjas, visų daiktų esmė. Absoliutinę idėją, pažinimą ir protą G. Hegelis supranta dialektiškai. Jų kova lemia tai, kad absoliutinė idėja nuolatos vystosi ir, pereidama daugybę pakopų, palaipsniui artėja prie savo tikslo – absoliučios tiesos arba visiško savęs pažinimo. Pažinimas yra absoliutinės idėjos, proto vystymosi tyrimas. Pažinimas vystosi dialektinėmis triadomis (tezė, antitezė, sintezė). Savo filosofijos sistemą mąstytojas triadų principu suskirstė į logiką, gamtos ir dvasios filosofiją. Valstybė yra dorovės idėjų įsikūnijimas, proto, dieviškosios kūrybos rezultatas. Tautos dvasia yra apibrėžta pasaulio dvasios pakopa.