Santrauka
Straipsnis skirtas socialinio asmenybės aktyvumo problemai analizuoti. Pabrėžiama, kad šiai problemai tarybinėje sociologinėje literatūroje skiriamas nepakankamas dėmesys. Aptariami socialinio asmenybės aktyvumo esmės, jo kilmės ir reiškimosi mechanizmų klausimai. Teigiama, kad socialinis asmenybės aktyvumas yra kryptingų jos pastangų dinamika, kai atitinkamu mechanizmu pastangos realizuojamos tam tikroje socialinėje sistemoje. Būdamas esminiu asmenybės bruožu, socialinis jos aktyvumas yra procesas. Veiklos struktūroje skiriami motyvo, veiksmo ir operacijos lygiai. Socialinio asmenybės aktyvumo pagrindą sudaro poreikis-interesas-tikslas, kurio suvokimą užtikrina motyvacinė ir vertybinė asmenybės orientacija. Ji atlieka ir asmenybės poelgių bei veiksmų reguliatoriaus vaidmenį. Savimonė, būdama vertybinės orientacijos forma, kaip nusistatymas suponuoja tam tikrą asmenybės autonomiją, o kaip aktyvumo rezultatas ji tampa svarbia savirealizacijos proceso prielaida.
Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai