Santrauka
Straipsnyje nagrinėjami žmogaus vystymosi šimtmetinės tendencijos – žmogaus augimo ir brendimo tempų, sergamumo, amžiaus trukmės pakitimų visumos – svarbiausi bruožai. Teigiama, kad būdingiausias šios tendencijos bruožas yra akceleracija – vaikų vystymosi pagreitėjimas. Kitas šimtmetinės tendencijos bruožas yra žmogaus aktyviojo amžiaus – darbingumo, lytinės funkcijos periodo, sportinės praktikos laiko – pailgėjimas. Nagrinėjama, ar šis reiškinys yra tik fenotipinė variacija (nepaveldimos savybės), ar genotipinė mutacija (paveldimos naujos savybės), ar abi kartu. Aptariama šimtmetinę tendenciją lemiantys faktoriai: neorganinės gamtinės aplinkos kitimai, biotiniai, organiniai biologiniai, genetiniai veiksniai, mityba, medicinos mokslo, higienos pažanga, fizinis lavinimas, migracija, šeimos struktūra, visuomeninė santvarka, klasinė priklausomybė, profesija ir kita. Daroma išvada, kad žmogaus vystymosi šimtmetinė tendencija ateityje turi vesti prie optimalių organizmo modifikacijų.
