Santrauka
Straipsnyje, remiantis konkrečiais lietuvių tautosakos pavyzdžiais, siekiama parodyti, kokį vaidmenį liaudies pažiūrų kritiškumo stiprėjime vaidino praktinis patyrimas, kaip jis padėjo žmonių sąmonėje formuotis materialistinio pasaulio suvokimo pradams. Teigiama, kad visuose gamtos reiškiniuose, daiktų ypatybėse žmogus stengėsi įžvelgti priežastinius ryšius, perprasti tą priklausomumą, sąlygotumą, dėl kurio atsiranda vienoks ar kitoks veiksmas, reiškinys, dėl kurio vienodos kilmės procesai įgauna skirtingą vystymosi pobūdį ir kryptį. Gyvas realios tikrovės stebėjimas ir abstraktus jo metu įgytų rezultatų apibendrinimas žmogaus galvoje kūrė tokias konkrečias tiesas, kurių tikrumas pasitvirtindavo kasdieniame darbe, praktiniame gyvenime. Daroma išvada, kad patyrimas padėjo žmonėms stichiškai suvokti daugybę tikrovės procesų dėsningumų, išsiaiškinti nemažai reiškinių ir procesų vyksmo priežasčių, įžvelgti kai kurias dialektinio vystymosi ypatybes.
Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai
