Kultūrinė antropologija socialinė antropologija visuomenė reliatyvizmas funkcionalizmas
Kaip cituoti
Gendrolis, E. (1976) “Šiuolaikinės socialinės ir kultūrinės antropologijos bruožai (I)”, Problemos, 18, pp. 88–100. doi:10.15388/Problemos.1976.18.5647.
Šiuolaikinės socialinės ir kultūrinės antropologijos bruožai (I)
Santrauka
Straipsnyje supažindinama su esminiais anglų socialinės ir amerikiečių kultūrinės antropologijos bruožais, srovėmis ir tendencijomis. Šiuolaikinė anglų socialinė ir amerikiečių kultūrinė antropologija savo tyrimo objektu laiko primityvias, rašto neturinčias arba ikiindustrines visuomenes ir teigia, kad būtina betarpiškai stebėti egzistuojančias visuomenes, kadangi joks socialinis institutas negalįs būti adekvačiai suprastas, empiriškai jo neištyrus. Apžvelgiamas socialinės ir kultūrinės antropologijos tarpusavio santykis bei jų santykis su kitais visuomenės mokslais. Anglų antopologai kaip atskiras industrinę visuomenę tiriančias disciplinas išskiria etnografiją, etnologiją ir socialinę antropologiją. Jie aiškiai skiria „visuomenės“ ir „kultūros“ sąvokas. JAV antropologai socialinę struktūrą supranta tik kaip vieną kultūros aspektą. Skiriamos ir aptariamos antropologijos kryptys – difuzionizmas, funkcionalizmas, istorinė mokykla ir kultūrinis reliatyvizmas. Pastarasis yra vertybių teorija, atmetanti evoliucinį požiūrį į kultūrą, kaip etnocentrizmo (europocentrizmo) apraišką ir teigianti, kad kiekviena kultūra turi savo moralinius standartus ir vienos standartai netaikytini kitai.