Santrauka
Straipsnyje pateikiami darbinio adaptavimosi bendrieji bruožai. Autorius darbinį adaptavimąsi apibrėžia kaip darbuotojo prisitaikymą prie tam tikros darbinės veiklos rūšies konkrečiomis gamybos sąlygomis bei kolektyve susidariusių santykių įsisavinimą. Darbinio adaptavimosi sąvoka iš esmės skiriasi nuo socializacijos sąvokos. Socializacija, kaip asmenybės formavimosi procesas, apima visuomeninių santykių visumą. Darbuotojo socializacija neapsiriboja vien darbo kolektyvu, jo poveikiu. Pateikiami objektyvūs ir subjektyvūs darbinio adaptavimosi kriterijai: pirmieji yra darbuotojų kvalifikacijos kėlimas, darbinės veiklos rezultatai (išdirbio normų ir darbo užduočių vykdymas, darbo kokybė), iniciatyvumas darbe (dalyvavimas racionalizacijoje, išradyboje), darbo drausmė (socialinė ir technologinė) ir atsakingumas, darbo stažas įmonėje (apibendrinantis objektyvus kriterijus), antrieji – darbininkų pasitenkinimas savo specialybe ir darbu, jo sąlygomis, darbo organizavimu, santykiais darbo kolektyve (vertikaliais ir horizontaliais), darbininkų noras arba nenoras keisti darbovietę. Pastarasis kriterijus laikomas apibendrinančiu subjektyviu darbinio adaptavimosi kriterijumi.
Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai
