Santrauka
Straipsnyje nagrinėjama laisvalaikio tipologizavimo problema. Straipsno pirmoji dalis buvo skirta aptarti statinei laisvalaikio būklei, o antroji dalis – dinaminei, kuri kelia daugiau metodologinio pobūdžio klausimų ir problemų. Tipologijos sudarymas pirmiausia susijęs su teorija, bet svarbus vaidmuo tenka ir empiriniams tyrimams. Teigiama, kad yra dviejų tipų pastovumai – dinaminis ir statinis; juos nustatyti būtina tam, kad esamomis vienodomis sąlygomis jie nekistų. Autorius siekia atskleisti, kokie veiksniai labiausiai sąlygoja skirtingą laisvalaikio leidimą ir nuo ko priklauso vienodas laisvalaikis. Išskiriami ir aptariami trijų tipų veiksnių kompleksai: išorinių, objektyvių veiksnių (gyvenamoji vieta, tradicijos); patiems individams bei jų grupėms būdingų objektyvių veiksnių (demografinės sąlygos, klasinė bei profesinė padėtis, darbo pobūdis ir kt.); subjektyvių veiksnių (vertybinės orientacijos, individualios psichinės savybės). Dėl elementarių priežasčių, susijusių su kartų kaita, socialinėmis gyvenimo sąlygomis, ekonominių priežasčių, darbo pobūdžio, vieni laisvalaikio leidimo tipai išnyksta, kiti atsiranda, todėl laisvalaikio leidimas per tam tikrą laiką pakinta, nors kartais ir visai nežymiai.
