Santrauka
Straipsnyje aptariamos gnoseologinės religijos ištakos bei jų aiškinimo variantai. Du populiariausi iš jų susiję su skirtingai įvardijamomis žmogaus sąmonės savybėmis. Gnoseologines religijos šaknis autorė nagrinėja remdamasi V. Lenino raštais. Pateikiamas aiškinimas, kad jos yra specifiniai žmogiškojo pažinimo, kaip visuomeninio istorinio proceso ypatumai, kurie tam tikromis socialinėmis sąlygomis apsprendė religinės pasaulėjautos formavimąsi. Religija yra pirmykštėje visuomenėje susiformavęs reiškinys, todėl jo šaknų imamasi ieškoti pirmykštės epochos pažinimo proceso dėsningumuose. Pirmykščiai žmonės sukūrė antropomorfinį gamtos vaizdą, taip įvairiems gamtos reiškiniams priskirdami galingumo, priešiškumo atributus, sukurdami ritualų sistemą, kad gamtos jėgos būtų nuteiktos palankiai. Iš gamtos jėgų suasmeninimo kilo pirmieji dievai. Straipsnio pabaigoje aiškinama religijos vieta klasinėje visuomenėje. Ji apibūdinama kaip istoriškai sąlygota pažinimo linijos dalis, įtvirtinta viešpataujančių klasių interesų. Religiją palaiko sudėtingi ekonominiai ir socialiniai veiksniai, ji čia pirmiausia traktuojama kaip socialinė hipotezė.
Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai
