Pozityvistinė filosofija XIX a. padarė didelę įtaką įvairioms žmogiškojo žinojimo sritims. Su ja buvo susipažinę ir kai kurie to laikotarpio lietuvių publicistai. Nors Lietuvoje ir nebūta nuoseklių pozityvizmo sekėjų, atskiros pozityvizmo idėjos buvo plačiai paplitusios: buvo žinomi A. Comte‘o, H. Spencerio, E. Renano, C. Letourneau darbai. Jų idėjos buvo panaudojamos kovoje prieš klerikalizmą, populiarinant evoliucionizmą. Pozityvistiniais principais grindžiama etika priešpriešinta žmogaus religinei koncepcijai. Pozityvistinė metodologija turėjo įtakos kai kuriems J. Šliūpo, J. Adomaičio, V. Dembskio ir kitų XIX a. Lietuvos publicistų darbams, kuriuose lietuvių skaitytojai buvo supažindinami su pozityvistų idėjomis. Pozityvistinė filosofija, šalia vulgariojo materializmo, buvo religinės pasaulėžiūros opozicinių jėgų teorinis pagrindas. Ji padėjo įsitvirtinti Lietuvoje gamtos mokslų atradimais pagrįstai pasaulėjautai.
