Subjektyvistiškai interpretuojama tikimybė laikoma individo tikėjimo kokia nors hipoteze ar įvykiu laipsniu. Straipsnyje aptariama šios interpretacijos kritika, nurodoma, kad ji nėra visiškai pagrįsta. Subjektyvistiškai interpretuojamą tikimybę galima laikyti kvaziloginiu santykiu tarp teiginio ir paliudijimo visumos. Tikimybės reikšmės priklauso nuo individo, kurio tikėjimo laipsnius jos reprezentuoja, subjektyvių savybių. Tikėjimo laipsniu galima laikyti dispoziciją pasirinkti tam tikrą elgesį objektyviai apibrėžiamose pasirinkimo situacijose. Tikėjimo laipsnių visuma laikoma koherentiška, jei tikėjimo laipsniai patenkina tikimybių teorijos aksiomas. Individas gali tikėti teiginiu bet kokiu laipsniu, jei tik kiti tikėjimo laipsniai turi koreliuotas reikšmes. Interpretuojant tikimybę subjektyvistiškai, praktikos požiūriu reikšmingose situacijose tenka remtis empiriniu tikimybės aiškinimu.
