Santrauka
Straipsnio tikslas – išsiaiškinti, kaip Lietuvos istorijos klausimai buvo sprendžiami Vilniaus universitete iki jo uždarymo 1832 m., kaip praeities faktų rinkimas rutuliojosi į istorijos mokslą. Straipsnyje analizuojami Vilniaus universiteto profesorių Joachimo Lelevelio, Igno Onacevičiaus, Igno Danilavičiaus ir Juzefo Jaruševičiaus darbai, kuriuose nagrinėjama Lietuvos praeitis. Parodoma, kad jie siekė išsiaiškinti ir atmesti su istoriniais faktais persipynusias metraštininkų sukurtas legendas, taip pat kaip rinko, tyrė ir vertino istorinius šaltinius, surinko ir paskelbė daug archyvinės medžiagos. J. Lelevelis pabrėžė liaudies vaidmenį istorijoje, įvykių priežastingumą, Lietuvos-Lenkijos valstybės žlugimą aiškino bajorijos savanaudiškumu, iškėlė šaltinių istorinės kritikos klausimą. Šie mokslininkai nusipelnė tuo, kad patikslino praeities istorikų veikalus ir paskatino visuomenės domėjimąsi savosios šalies praeitimi. Šis domėjimasis buvo politinis dalykas, ideologiškai veikęs studentus ir visuomenę: vidurinių mokyklų mokytojai ėmėsi kraštotyros darbo, rinko statistines ir etnografines žinias.
Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai
-
Dalia Švambarytė,
Georg Forster in Vilnius: Reverberations of the great age of ocean navigation
,
Acta Orientalia Vilnensia: T 10 Nr. 1-2 (2009): Acta Orientalia Vilnensia
-
Galina Miškinienė,
The development of Turkic studies at Vilnius University
,
Acta Orientalia Vilnensia: T 10 Nr. 1-2 (2009): Acta Orientalia Vilnensia
-
Eglė Mažulytė,
Monika Skerytė-Kazlauskienė,
Jonas Eimontas,
Danutė Gailienė,
Neringa Grigutytė,
Evaldas Kazlauskas,
Trijų kartų Lietuvos gyventojų trauminės patirties sąsajos su psichologiniu atsparumu ir optimizmu
,
Psichologija: T 49 (2014): Psichologija