Santrauka
Straipsnis skiriamas ontologinių religijos prielaidų analizei. Remiantis egzistencine fenomenologija tvirtinama, kad kasdienėje bendražmogiškoje patirtyje galima nurodyti į religinę dimensiją kaip ribinį santykį su pasauliu, įgaunantį pamatinio rūpesčio būties prasmingumu klausimą arba, kitaip tariant, religinio intereso išraišką. Tikėjimas analizuojamas kaip dalyvaujančiojo tikrovėje tiesioginis būties priėmimas. Tačiau ribiniame tikėjimo santykyje pasaulis nėra pažintas ir užbaigtas, o veikiau tampantis, dar ne-esantis pasaulis. Remiantis D. Tracy ribinės patirties analize, nagrinėjamas religinės kalbos prasmės klausimas ir religijos bei pasaulietinės kultūros koreliacija.
Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai
