Santrauka
Vitgenšteiniška tiesos ir tikrumo sampratos analizė reikalauja bent paviršutiniškai išmanyti tradicinę tiesos interpretaciją. Straipsnyje ši interpretacija trumpai aptariama atsižvelgiant į tris tiesos aspektus - ontologinį, loginį ir etinį. Veikale "Tractatus Logico-Philosophicus" Wittgensteinas pateikia konkrečią ontologinę koncepciją, kuria remdamasis suformuluoja savąją tiesos sampratą. "Filosofiniuose tyrinėjimuose" pagrindine tampa kalbinio žaidimo sąvoka. Vėlyvasis Wittgensteinas nepripažįsta jokių išankstinių taisyklių ar prielaidų, kurios leistų apibrėžti pasaulio struktūrą ir nurodytų teiginių priimtinumo sąlygas. Atsisakęs apriorinės ir vienintelės ontologinės schemos, jis atsisako ir ontologinės tiesos koncepcijos, pakeisdamas ją tikrumo sąvoka, kuri yra vidinė kalbinio žaidimo ypatybė. Jo nuomone, tikrumas reiškia tik tai, kad neegzistuoja alternatyvaus kalbinio žaidimo, kuris leistų manyti kitaip.
