Huserliškoji fenomenologija atseka patirtį iki jos ištakų gyvoje dabartyje, kurią konstituoja dvi viena kitą paneigiančios ir viena su kita susijusios struktūros: pastovumas ir tėkmė. Šis esė išskiria tas struktūras bei jų sąsajas jų abipusio konstituavimo lygmenyje, kaip jos pasirodo dzenbudizme ir jo praktikoje. Šiame kontekste tos struktūros atveria tai, kas dzenbudizme yra tuštuma, liudydamos patirties lygmenį, kuriam pavadinti stokojame žodžių. Fenomenologijai šis lygmuo ankstesnis nei aktyvus ar pasyvus konstituavimas bei tematizacija.
PHENOMENOLOGY OF ZEN
Algis Mickūnas
Summary
Husserlian phenomenology traces experience to its roots in the living present. The latter is constituted by two mutually exclusive and mutually referring structures: permanence and flux. This essay extricates these structures and their correlations at the level of their mutual constitution as they appear in Zen and its practice. Within the latter context, these structures open what for Zen is emptiness, pointing to a level of experience for whose designation we lack words. For phenomenology this level is prior to active or passive constitution and thematization.