Straipsnyje E. Dickie'o institucinės meno teorijos pagrindu nagrinėjamos estetikos problemos. Remiantis konkrečiais meno pavyzdžiais ir M. Weitzo kritika parodoma, kad uždara estetikos teorija nepajėgi paaiškinti naujų meno faktų. Be to, ji pavojinga, nes individą traktuoja kaip kultūrinį kloną. Remiantis A. J. Greimo netobulumo estetika, estetikos teorijai priešpriešinama filosofinė poetika, kuri ir siauresnė (pagrįsta poetiniu žodžiu), ir platesnė už ją (neapsiriboja tariamai uždara meno sfera).
Prasminiai žodžiai:estetika, meno kūrinys, filosofinė poetika, hermeneutika.
AESTHETICS AND PHILOSOPHICAL POETICS
Tomas Kačerauskas
Summary
The author analyses the problems of aesthetics according to Dickies' institutional theory of art. The author criticizes the closed theory of aesthetics refering on Weitz, Baudrillard, and the some examples of art. Aesthetics don't explain the new cases of the art and treatises the individuals as the clons of the culture. In contrast to the closed aesthetics theory the author brings out philosophical poetics. Philosophical poetics is both narrower and broader than aesthetics because it is supported with poetical forms but has ethical and existential aspirations.
Keywords:aesthetics, piece of art, philosophical poetics, hermeneutics.