Empirinis kvantifikuotų neapibrėžtų sakinių semantikos palyginimas
Straipsniai
Alexandre Cremers
Vilniaus universitetas
Julija Kalvelyte
Vilniaus universitetas
Publikuota 2024-12-23
https://doi.org/10.15388/Problemos.Priedas.24.5
PDF
HTML

Reikšminiai žodžiai

neapibrėžtumas
neraiški logika
semantika
psicholingvistika

Kaip cituoti

Cremers, A. and Kalvelyte, J. (2024) “Empirinis kvantifikuotų neapibrėžtų sakinių semantikos palyginimas”, Problemos, pp. 58–77. doi:10.15388/Problemos.Priedas.24.5.

Santrauka

Nagrinėjame neapibrėžtų kvantifikuotų sakinių kompozicinę semantiką, daugiausia dėmesio skirdami tokiems sakiniams kaip „Visi studentai aukšti“, kuriuose apibrėžtas kvantorius kvantifikuoja neapibrėžtą predikatą. Nors natūraliojoje kalboje neapibrėžtumas jau yra plačiai tyrinėtas, įskaitant ir neapibrėžtų būdvardžių semantiką, lig šiol mažai dėmesio skirta neapibrėžtumo sąveikai su sudėtiniais sakiniais. Pristatome eksperimentą, kurio metu surinkome duomenis, kaip naivūs kalbėtojai interpretuoja tokius sakinius. Surinkę jų sprendimus apie neapibrėžto predikato taikytinumą kiekvienam ribotinio sakinio individui, lyginame, kaip trys žinomos neraiškiosios logikos – Gödelio, produkto ir Łukasiewicziaus – prognozuoja kvantifikuotų sakinių priimtinumą. Gauti rezultatai atskleidė, kad Gödelio logika tiksliausiai atitinka dalyvių supratimą. Galiausiai įrodome, kad teste pasirodžiusių sakinių atžvilgiu Gödelio logika ir tikimybinė Williamsono epistemizmo forma yra ekvivalenčios, ir aptariame, kaip mūsų išvados prisideda prie platesnės diskusijos apie neapibrėžtumo semantiką, ypač tarp epistemizmo ir laipsniuoto teisingumo požiūrių.

PDF
HTML
Kūrybinių bendrijų licencija

Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.

Atsisiuntimai