Atskaitos tašku laikydamas Alaino Badiou mąstymo apie radikalius pokyčius ir naujoves filosofinį projektą, šis straipsnis iškelia klausimą, ar Ernesto Laclau hegemonijos teorija socialiniam pokyčiui suteikia adekvačią konceptualizaciją. Laclau teigia, kad perėjimas nuo senųjų prie naujųjų hegemoninių struktūrų reiškia radikalų lūžį. Tačiau šis straipsnis atskleidžia, kad Laclau teiginys apie radikalų lūžį sunkiai dera su tuo, kaip jis aiškina sąlygas, kurioms susidarius, tam tikras specifiškumas (įskaitant konkrečius politinius projektus ar socialines tvarkas) gali tapti dominuojantis. Tai lemia, kad hegemonijos teorijos kontekste lieka neaišku, kaip įmanoma transformacijos procesą konceptualiai atskirti nuo reprodukcijos proceso.