Straipsnis nagrinėja aktualią politiškumo problemą ir siekia ištirti, ar implicitiškai vokiečių filosofo Roberto Spaemanno filosofijoje glūdinti politiškumo samprata suderinama su jo plėtojama asmens ontologija. Plėtodamas ontologinę asmens sampratą Spaemannas jo politiškumo dėmenį palieka neišplėtotą, vien implicitiškai numanomą, tačiau iš pirmo žvilgsnio jis atrodo radikaliai besikertantis su pamatiniais jo asmens sampratos principais ir kuriantis vidinį konfliktą filosofo mintyje. Straipsnio tikslas – ištirti, ar įmanoma Spaemanno politiškumo dėmenį neprieštaringai integruoti į jo plėtojamą asmens sampratą, ar vis dėlto politiškumas būtinai virsta asmens depersonalizacija. Argumentuojama, kad įmanoma Spaemanno asmens sampratą plėtoti tokia linkme, kad joje atsirastų neprieštaringa vieta ir politiškumo dėmeniui.