Šio straipsnio tikslas – remiantis Hannah Arendt politine filosofija išnagrinėti Antigonės ir Kreonto panašumą tironiškumo požiūriu. Kaip teigia Arendt, tironija pirmiausia signalizuoja politiškumo, kuris įgalina žmones dalintis savo gimstamumu, pabaigą. Pati tironijos prasmė yra absoliutumo įsiviešpatavimas, užbaigiantis bet kokius mirtingų būtybių svarstymus. Antigonė žvelgia vien į dieviškąjį įstatymą ir laiko jį absoliučiu teisumu, kuris esąs pranašesnis už miesto teisę, todėl ji linkusi ignoruoti bet kokio kito teisumo galimybę. Šiuo straipsniu siekiama parodyti, kad tironu galima laikyti ne tik Kreontą, bet ir Antigonę, nes Antigonė aukština savo pasišventimą neklystamam teisingumui, taigi ji neigia bet kokį kitą teisingumo pagrindą.