Straipsnyje bandoma eksponuoti ir paaiškinti jaunystės sąvoką. Tai atliekama pasitelkus du literatūros kūrinius: J. D. Salingerio romaną „Rugiuose prie bedugnės“ bei W. Shakespeare’o tragediją „Romeo ir Džuljeta“. Eksplikacijoje kertinė yra įrodymo sąvoka, kuri gretinama su jos taikymu matematikoje. Analizėje žymios paralelės tarp Wittgensteino matematikos filosofijos bei konceptualios jaunystės sąvokos analizės. Galiausiai apibrėžiama, kad jaunystė, suvokiama kaip savęs paties įrodymas, visai nėra apibrėžiama biologiškai. Pavyzdžiui, šio straipsnio autorė pati save įrodo epistoline rašymo praktika. Straipsnyje tyrinėjama riba tarp fikcijos ir tikrovės. Parodoma, kaip dažnai fikcijos mūsų gyvenimuose atlieka tikrovės vaidmenį.
Pagrindiniai žodžiai: jaunystė, maištas, meilė, įrodymas, fikcija, tikrovės forma.
Letters to Houlden: Philosophical Interpretation of the Concept of Youth
Saulenė Pučiliauskaitė
Summary
The article exposes and explains the concept of ‘youth’. This aim is achieved by analysing two works of literature: the novel of J. D. Salinger ‘The Catcher in the Rye’ and W. Shakespeare’s tragedy ‘Romeo and Juliet’. The key-concept of the explication is the concept of ‘proof’, the explication being compared with the application of the concept of ‘proof’ in mathematics. The parralel with Wittgenstein’s mathematical philosophy is advanced and continued. In the end it is defined that the youth is the proof of one’s self, which is not defined biologically. The practice of writing is revealed as the way to prove the author’s self. The article investigates the limit between fiction and reality and shows how often fictions play the role of ‘real reality’ in our lives.
Keywords: youth, revolt, love, proof, fiction, form of reality.
>