Socialinės studijos išlieka prieštaringa moksline sritimi. Skirtingai nuo gamtos mokslų, socialiniams mokslams yra sunkiau pritaikyti vyraujančius mokslinius kriterijus. Apibrėžimų ir interpretacijų skirtumai „mokslo“, „tyrimų“ ir „studijų“ atvejais yra tiesiogiai susiję su nevienareikšmiu mokslinio tyrėjo vaidmeniu, ypač siekiant suprasti socialinę tikrovę. Socialinių mokslų branda paprastai vertinama objektyvumo ir racionalumo kontekste. Tačiau nesibaigiantys epistemologiniai debatai gali prarasti savo vertę, jei nebus atsigręžta į mokslininką kaip į žmogų, tiriantį kitus žmones. Mokslo filosofija daugiausia koncentruojasi į žinojimo augimą, ignoruodama socialinį kontekstą ir jo įtaką tyrimams. Straipsnyje aptariamas socialinio mokslininko darbo problemiškumas, išlikęs nuo socialinių mokslų institucionalizacijos pradžios XX a. pirmojoje pusėje. Taip pat kritikuojamas besąlygiškas objektyvumo (nešališkumo) principų taikymas socialinėms studijoms, įžvelgiant pavojų epistemologinei pozicijai tapti socialiniu požiūriu.