Parmenidas Elėjietis – dviveidis istorinis personažas; vienintelis mums žinomas jo kūrinys, „didaktinė“ poema „Apie Prigimtį,“ – tai keistas heterogeniškų elementų ar netgi visiškų priešybių lydinys. Vaizdingos metaforos čia susipina su abstrakčiausiomis kategorijomis, trivialios tiesos – su neišsprendžiamais mąstymo paradoksais, per regimąjį pasaulį vedantis „Nuomonės kelias“ – su dialektiniu „Tiesos keliu.“ Ar dvilypumas ir dviprasmybė tėra tik atsitiktiniai Parmenido poemos bruožai, nulemti vien išorinių, istorinių kūrinio tapsmo aplinkybių? Kas gi vos keleto fragmentų interpretacijoje mus iki šiol labiausiai trikdo ir klaidina?