Straipsnyje apibrėžiamas požiūris į emocijas, pagrįstas artima analogija su Husserlio požiūriu į suvokimą. Išreikštoji prieiga taip pat pasitelkiama ir tyrime, t. y. siekiant išreikšti tam tikrą „konfliktą be prieštaravimo“, kuris gali susidaryti tarp nepaklusnios emocijos ir sprendimo. Esminis straipsnio teiginys – konfliktas be prieštaravimo gali būti paaiškintas apeliuojant į suvokimo ir emocijos racionalumą, suprantamą kaip atsakas į patirties duomenis. Aptariami konfliktai gali būti siejami su tuo, kad esama skirtingų patirties duomenų gijų, tad žmogaus suvokimo ir emociniai potyriai gali prieštarauti net tarpusavyje, ne tik tais atvejais, kai jie konfliktuoja su sprendimu.